2

1913 m. atidarytas teatras buvo pastatytas pagal konkursą laimėjusių Vilniaus architektų Vaclovo Michnevičiaus ir Aleksandro Parčevskio (projektavimo biuras „Architekt“) projektą. Nors dėl kilusio konflikto autoriai nusišalino nuo pastato įgyvendinimo ir statybos darbus prižiūrėjo kitas, iš Varšuvos atvykęs architektas, tačiau buvo laikytasi pirminio projekto ir tik vėliau atlikti interjero pertvarkymo darbai, kuriais siekta pagerinti teatro ergonomikos savybes.

Pastato išorė per vėlesnes rekonstrukcijas nebuvo keista ir joje labiausiai atsispindi naujumas, kurį į architektūrinį mąstymą atnešė istorizmą pakeitusi moderno srovė. Geriausiai šis naujumas atsiskleidžia pastatą lyginant su tradicinio istorizmo teatro architektūra (pavyzdžiui, su pirminiu 1911 m. projektu). Tradiciškai pagrindinis teatro fasadas buvo griežtai simetriškas, grįstas orderine sistema ir užėmė svarbiausią vietą viso pastato struktūroje. Tačiau Lenkų teatro architektūra nebeseka šiuo nusistovėjusiu istorizmo modeliu. Michnevičiaus ir Parčevskio teatre visų šių taisyklių atsisakyta – nors pagrindinis fasadas ir simetriškas, tačiau pats pastatas pasuktas taip, kad daugiausia yra apžvelgiamas iš šono arba kampu. Šitaip skirtingi fasadai keičiasi, persilieja, o fasadiškumas užleidžia vietą išryškėjusiai pastato kaip vientiso tūrio koncepcijai – vėliau ji bus ypač išplėtota modernizmo architektūroje. Atsisakius anksčiau tiesiog privalomos orderinės sistemos, pagrindinis fasadas yra sudarytas iš romanikos, renesanso, baroko architektūros fragmentų ir jau nebėra dominuojantis. Einant pro šalį, pasukta teatro padėtis leidžia stebėti nuolat besikeičiančią perspektyvą, o įkalnė suteikia galimybę atkreipti dėmesį į „penktąjį fasadą“ – sudėtingą laužytą stogą su iš jo tarsi išaugančia scenos dėže.

Kylant ar leidžiantis buvusia Wielka Pohulanka gatve, visas teatro pastato tūris iškyla tarsi kalnas ar didžiulis miegantis gyvūnas. Nors sudarytas iš praėjusių stilių citatų, tačiau savo vientisumu, organiška jungtimi tarp skirtingų fasadų ir stogo, šis pastatas jau pradeda brėžti naują kryptį vėlesnių dešimtmečių modernizmo architektūros link.