8

Dramos teatro pastatas panašus į augantį organizmą – kaip Nasvyčių pastatas išaugo, užpildydamas buvusį kiemą-pasažą, panašiai ir naujasis Kančo studijos pastatas toliau paaugo, užpildydamas Nasvyčių suformuotą kiemelį techninėje teatro pusėje. Didžiausi pokyčiai ir pastato plėtra įvyko paprastai žiūrovų nematomoje dalyje. Vienas svarbiausių naujausios rekonstrukcijos uždavinių – tvarkingas žiūrovinės ir techninės dalių atskyrimas. Prieš tai žiūrovai, norėdami patekti į Mažąją salę, turėjo naudoti techninį teatro įėjimą Odminių g. pusėje.

Naujai iškilusios pastato erdvės seka Nasvyčių duotą principą, kuomet nauja architektūra prisitaiko prie esamos, užpildydama susidariusias erdves. Dėl to naujasis kiemo korpusas nėra aiškus ir greitai suvokiamas tūris, bet sudėtinga struktūra, geriausiai išnaudojusi plėtros galimybes. Į dvi naujai suprojektuotas sales – Naująją ir Mažąją – patenkama pro tą pačią didžiąją fojė. Nors naujasis teatro išplėtimas yra sudėtinga, su ankstesne architektūra persipynusi struktūra, tačiau žiūrovų kelias išplėtotas pakankamai aiškiai ir suprantamai. Pagrindinis šio kelio leitmotyvas – tai tarsi pratęsta senojo pasažo erdvė. Jei Nasvyčių didžioji fojė pasažą perkeitė į uždaro vidinio kiemo erdvę, sukoncentruotą aplink augalų, vandens ir natūralios šviesos oazę, tai Naujosios salės fojė šį uždarą kiemą praplečia tolyn. Šis kelias eina palei to paties, kadaise pasažo liniją formavusio, namo sieną. Naujoji uždara ir tamsi fojė nekonkuruoja su vaiskiomis didžiosios fojė erdvėmis, ji tarsi pagarbiai pritemdyta, ir vien plati įtempiamų lubų juosta su paslėptu dienos šviesą imituojančiu šviestuvu nedrąsiai atkartoja vidinio kiemelio koncepciją. Tačiau kitaip nei visa horizontali erdvių jungtis nuo Gedimino prospekto iki baseinėlio, Naujosios salės fojė dominuoja vertikalumas. Čia skirtinguose lygiuose susijungia įėjimai į salę, sanitariniai mazgai, repeticijų salė bei naujai suformuotos stogo terasos.